tūlimas

tū́limas, -à adj. (3^a) KBII120, KGr227, FrnW 1. H, H192, Lex60, Q337, B, R, MŽ, OsG123, Sut, K, Rtr, NdŽ, KŽ tūlas, dažnas: Tūlimais kartais CII173, Krz148, N. Dievas tūlą kartą ir tūlimu būdu kalbėjo tėvams CII15. Vokietija jau per tūlimus šimtmečius daugiaus stokoja nekaip kita kokia žemė LC1878,28. Tūlimi namai, beje čielos ūlyčios to tvano pargrautos LC1878,37.

tū́limai adv. K; B, MŽ, N: Nuo griekų tūlimai apsaugojai brš.

2. MŽ334, Sut, KII44, Rtr, KŽ įvairus: Nesa aš ne tiektai mano mieląjį Dievą tūlimais griekais įnartinęs esmi, bet taipajag griekuosu prasidėjęs ir užgimęs VlnE71. Tūlimos yra dovanos, bet viena yra dvasia BB1PvKor12,4. Regim, jog tūlimu būdu Dievas mus ant prisivertimo … savęsp vadina BPII480. Neperkimšk tūlimoms skanskonėms ir neryk godžiai CII623.